“Tolerancija yra didžiausia proto dovana: ji reikalauja tiek pat pastangų, kiek jų reikia išlaikyti pusiausvyrai važiuojant dviračiu.” - Hellen Keller
Naujas reportažas apie kėglius!
Apie kėglius
Kėgliais vadinami pėstieji, kurie vaikšto dviračių takais.
Tokių žmonių galima pamatyti bet kurioje pasaulio šalyje, tačiau Lietuvoje tokie atvejai jau nebe pavieniai - tai jau yra tapę chaosu, kuris svariai papildo bendrą dviratininkų problemų sąrašą.
Nors pėsčiųjų takų ir šaligatvių mieste yra akivaizdžiai daugiau nei dviračių takų, kai kurie pėstieji dėl įvairių priežasčių vistiek naudojasi dviračių takais, nepaisydami jiems gresiančios rizikos, pažeisdami Kelių eismo taisykles bei sukeldami avarines situacijas.
Tikriausiai įsivaizduojate, kas būtų, jei jums, važiuojant automobiliu 80 km/h siaurame kelyje, priekyje “užlįstų” kitas automobilis, “besivelkantis” 20 km/h greičiu.
Panaši situacija atsitinka ir su kėgliais dviračių takuose, tik greičio skirtumų santykis čia yra didesnis.
Pavyzdžiui, Vilniuje dviratininkų padėtis ir taip yra sunki: dviračių takai prasideda ir baigiasi niekur, didelė dalis jų yra blogos būklės arba nepritaikyti važiuoti dviračiams.
Be viso to, Vilniuje yra vos keletas ”tikrųjų” dviračių takų, kurie yra atitinkamai paženklinti ir kuriuose galioja visos dviratininkų teisės.
Visi kiti takai yra tik dviračiams skirtos juostos šaligatviuose, kuriose teisiškai pėstieji turi pirmenybę.
Tačiau taisyklės NEįpareigoja pėsčiųjų vaikščioti dviračių juostomis!!
Turime suprasti, kad visiškai nebūtina užimti siauros dviračių juostos, jeigu šalia yra nutiestas puikus dviejų metrų pločio pėsčiųjų takas, kuriuo eidami netrukdote nei dviratininkams, nei kitiems pėstiesiems.
Ir nesvarbu, kad tuo metu “nesimato” dviratininkų - jie pasirodo greitai ir netikėtai, tad jums tikrai neverta rizikuoti.
Projekto draugai
